žybterti

žýbterti, -ia (-na), -ėjo NdŽ 1. žr. žybtelti 1: Saulė liš žýbterė[jo] ir paskopė LzŽ. Kap tik saulelė pavasarį žybteria, tada kas po sau visi gyvulėliai ir žmonės pradeda darbus Nč. Kap žýbteria – perūnas šauna Dv. Lyg kas žýbterė[jo] Pns. Žaibas žýbterna, pastaiko, kad duos in medį Vlk. 2. Alv žr. žybterėti 3: Tau kap žybtersiu in snukį, tai žvaigždės pasirodis Pns. Maniau, kad žýbters štankietu langan Al.